Vardas, Pavardė: Tomas Unikauskis
Užsienio šalis, miestas, universitetas: Latvija, Ryga, Stockholm School of Economics in Riga (SSE Riga)
Studijų pavadinimas bei metai: Economics and Business, Year 2
Bakalauras/Magistras: Bakalauras
Kontaktas: tomas.unikauskis@gmail.com
1. Atvirai, ar patinka mokytis tą, ką mokaisi? Jei gali, įvardyk savo atsakymo priežastis.
Neslėpsiu – turėjau, turiu ir, atrodo, turėsiu pomėgį visokio tipo informacinėms technologijoms, todėl ekonomika tikrai „nedegu“. Tačiau toli gražu nesu nusivylęs medžiaga, kurią tenka pasisavinti paskaitose. Ji paliečia daugelį tradicinių sričių, kurios itin reikalingos šiuolaikinėms kompanijoms: apskaita, finansai, marketingas, makroekonomika, verslo teisė, verslo etika ir kt. Be to, šios studijos leidžia susipažinti su šauniais ir protingais žmonėmis, kurie nestokoja verslumo ir siekio judėti pirmyn. Todėl apskritai esu visiškai patenkintas tuo, ką čia tenka patirti ir išmokti.
2. Kokius išskirtum didžiausius pliusus bei minusus savo universitete?
Pliusai:
1) Drąsiai ir nekukliai galiu teigti – geriausia ekonomikos studijų programa Baltijos šalyse. SSE Rygoje studijuoja žmonės, kurie turėjo galimybę pastudijuoti ir Lietuvoje, ir čia. Kol kas nusiskundimų girdėti neteko, jog kas nors gailėtųsi palikęs savo universitetą Lietuvoje.
2) Daug papildomos veiklos: Peaktime, IFund, Student Association, Days of Opportunities, Je Joue ir kiti. Pavyzdžiui, Days of Opportunities organizuoja karjeros dienas, kai į universitetą suplūsta įvairios kompanijos, kurios pristato savo veiklos sritis ir ieško būsimų darbuotojų. Taigi paragauti vadybininko duonos čia galimybių netrūksta.
3) Privaloma praktika vasarą. Net ir nenorėdamas po pirmųjų studijų metų turi praleisti bent 4 savaites (po antrųjų – 6) dirbdamas kokioje nors kompanijoje. Nors ir atrodo, jog pradžioje gaila vasaros, bet galiausiai tai pamirštama ir išlieka puikūs įspūdžiai ir neįkainojama patirtis (Pačiam teko dirbti Danske Banke, Vilniuje).
Minusai:
1) Mokamas mokslas. Tiesa, universitetas garantuoja paskolą iš banko. Taip pat yra ir vienkartinės stipendijos, padengiančios studijų mokestį, kurios skiriamos būtent Lietuviams.
2) Intensyvios studijos. Nors ir universitetas teigia „One course at a time“, tačiau dažniausiai tai negalioja, nes pasibaigus kursui, vis dar lieka koks nors projektinis darbas, o tuo pačiu metu prasideda jau kitas kursas, todėl viską spėti sunkoka. Kita vertus, tai verčia mokytis planuoti laiką ir esant reikalui sunkų darbą derinti su poilsiu.
3) Gyvenimo kalba. Nors universitete visur galima puikiai susikalbėti angliškai, tačiau išėjus į gatvę dažniausiai tenka kalbėti rusiškai, o rusų kalbą tikrai ne visi moka. Kita vertus, kodėl nepatobulinus ir rusų kalbos įgūdžių?
3. Ar sunku buvo įstoti? Kokius reikalavimus teko įvykdyti?
Oficialiai reikalavimai neatrodo labai baisūs: privaloma laikyti tik anglų ir matematikos valstybinius brandos egzaminus bei parašyti motyvacinį laišką (statement of purpose).
Stojimo procesas visiškai atitinka ir pačių studijų dvasią. Po matematikos ir anglų kalbos valstybinių egzaminų, kandidatas pakviečiamas į testus. Jie primena IQ testus, todėl pasiruošti jiems sunkoka. Visi jie reikalauja greitumo ir tikslumo. Pamenu, jog labai reikėjo save kontroliuoti ir nepasiduoti nervingumui ir įtampai, nes testai sudaryti taip, kad fiziškai jų spėti nuo pradžių iki galo (dažniausiai) neįmanoma. Studijų metu taip pat tenka susidurti su tokiomis situacijomis, kai tenka perprasti didelį kiekį informacijos per trumpą laiką.
Po testų apie pusę kandidatų pakviečiami į interviu. Interviu sunkumas dažnai priklauso ir nuo to, kas tave klausinėja, tačiau svarbiausia turėti planą ir nuosekliai eiti savo tikslo link. Pokalbio temą valdyti gana nesunku, todėl gerai suplanuota motyvacija ir nepasimetimas gavus suktą klausimą yra kelias į sėkmę.
Bendras asmeninis įspūdis toks: sunku, bet įdomu, nes nepatirta. Svarbu nenusiteikti, jog „nesu pakankamai gabus (-i) visam šitam reikalui“ ir tiesiog pamėginti pasivaržyti su kitais.
4. Koks apytiksliai buvo Tavo vidurkis mokykloje/universitete? Kaip galvoji, ar tai buvo pagrindinis faktorius priimant Tave?
Gimnaziją baigiau turėdamas vidurkį lygiai 10. Matematikos egzamine buvau įvertintas 100%, o anglų - 94%. Būtų kvaila teigti, jog pagrindinis priėmimo faktorius buvo vidurkis ar egzaminų išlaikymas. Kam tada reikalingi stojamieji testai ir interviu?
5. Ar džiaugiesi studijų kokybe? Ar jauti, kad dėstytojai yra specialistai?
Be abejo, taip. Nemanau, kad verta abejoti dėstytojų kompetentingumu, nes dar neteko sutikti dėstytojo, kuris nesuprastų savo dalyko ar ruoštųsi paskaitoms vien iš knygos. Galbūt skiriasi tik kursų organizavimo metodai, todėl kai kuriuos dalykus pasisavinti lengviau per paskaitas, o kai kuriuose tenka įdėti daugiau darbo namuose.
6. Ar sunku mokytis? Didelis krūvis?
Kur yra tas „sunkumo“ etalonas? Sunku pasakyti, ar studijos lengvesnės ar sunkesnės neturint su kuo lyginti. Daug kas priklauso nuo asmeninių savybių, nes kiekvienas žmogus pasisavina informaciją skirtingu tempu, todėl vieniems tai gali atrodyti nepakeliama, o kitiems tai net nekelti didelių sunkumų.
Man asmeniškai nuobodžiauti čia netenka, tačiau nėra ir taip, jog visiškai neturėčiau laisvo laiko.
7. Ar turi darbą? Jei taip, ar ilgai ir sunkiai jo ieškojai?
Ne. Dažniausiai per pirmuosius dvejus studijų metus nuolatinio darbo niekas neieško. Tiesa, atsiranda vienkartinių darbo pasiūlymų: vertimas iš anglų į lietuvių kalbą, rinkos analizių rašymas kompanijoms ir kt.
8. Ar pats/pati save išlaikai, ar padeda artimieji?
Didesnę dalį pajamų suteikia tėvai. Praeitais metais apie trečdalį pajamų užsidirbdavau pats internetu. Bet tuo užsiimti pradėjau dar mokykloje, todėl tai man studijuojant daug laiko neužimdavo. Šiuo metu dėl tam tikrų aplinkybių viskas po truputį stoja ;-]
9. Jei ne paslaptis, kiek per mėnesį apytiksliai turi išlaidų? (Įskaitant būsto nuomą, maistą, linksmybes, keliones, vadovėlius ir t.t.)
Vadovėlių pirkti nereikia, nes sumokėjęs tuition fee gauni viską: vadovėliai, spausdinimas ir kt. Apskritai, kainų lygis Latvijoje šiek tiek aukštesnis nei Lietuvoje. Sakyčiau 1000-1300 LTL mėnesiui pakanka, priklausomai nuo gyvenimo būdo. Tiesa, būsto kainos krenta, todėl ir nuoma šiek tiek pinga, o jos dažnai sudaro nemenką dalį išlaidų.
10. Kodėl pasirinkai studijuoti užsienio universitete? Nemeluodami. Ar sunku buvo palikti Lietuvą?
Studijuoti SSE Riga pasirinkau dėl aukštos studijų kokybės ir pasaulyje pripažįstamo diplomo. O didelio atotrūkio nuo gimtinės kaip ir nėra, nes Latvija visgi nėra jau taip toli nuo Lietuvos.
11. Kokie, Tavo manymu, yra didžiausi studijų užsienyje pliusai ir minusai?
Internete pilna straipsnių, kurie aiškinasi priežastis, dėl ko lietuviai emigruoja studijuoti į užsienį, todėl bendrą įspūdį apie šį pasirinkimą galima susidaryti iš jų.
Mano nuomone, didžiausias pliusas yra galimybė susipažinti su kita kultūra ir praplėsti pasaulėžiūrą. Minusas – socialinio kapitalo sunykimas Lietuvoje. Praėjus ilgesniam laikui, nebelieka ryšių, kurie verstų jaunus žmones grįžti atgal.
12. Ar visi aplinkiniai draugiški Tavo atžvilgiu? Daugiau bendrauji su užsieniečiais ar lietuvių bendruomene?
Tie aplinkos žmonės, su kuriais tenka bendrauti nuolatos – taip. Dažniausiai laisvalaikį leidžiu su kitais lietuviais.
13. Ką galėtum patarti tiems, kurie dvejoja ar pasirinkti studijas užsienyje ar likti Lietuvoje?
Nepulti kaip akis išdegus studijuoti į užsienį bet kur, nepasikonsultavus su žmonėmis, kurie apie studijas ne Lietuvoje supranta geriau nei jūs. Tai rimtas žingsnis, todėl patarčiau paanalizuoti visas alternatyvas ir pasistengti pasirinkti geriausią. Taip pat reiktų turėti ir atsarginį planą, jeigu į pirmąją vietą įstoti nepavyktų.
Pačiam Lietuvoje studijuoti neteko, todėl negaliu smerkti ar girti aukštąjį išsilavinimą, kurį suteikia Lietuvos universitetai, ir vienareikšmiškai teigti, jog būtina bėgti iš Lietuvos.
14. Jeigu apie tai mąstei - ką galvoji daryti po baigimo? Ar pamatei naujų galimybių?
Kol kas rimtai apie tai negalvoju, todėl kažko svaraus pasakyti negalėčiau.
Neįtikėtinai AČIŪ už nuoširdžius atsakymus !